Dulkės kelyje
Šiandien prisigersiu lietaus
Kai dangus mane nubaus
Visą naktį su draugais
Dainuosiu dainas po klevais
Man reikia nakties kur tamsa
Paslepia mane
Kur nurimus širdis
Džiovina akis
Vėjas laukuose
Smėlis delnuose
Dulkės kelyje
Paslepia mane
Vėjas kalnuose
Smėlis delnuose
Dulkės kelyje
Paslepia mane
Šiandien mes turim tik savo mintis
Ir savo jausmus
Girdim tik savo širdis
Ir savo balsus
Žinau rytoj su diena
Išnyksiu ryte
Pasiėmęs tik tai
Ką radau rūke
O visa kita tik
Vėjas laukuose
Smėlis delnuose
Dulkės kelyje
Paslepia mane
Vėjas kalnuose
Smėlis delnuose
Dulkės kelyje
Paslepia mane
© 2014 Darius Mileris Nojus
Viskas bus gerai
Rytas aušo visom gegužio spalvom
Nešdamas gražiausią dieną
O likimas grojo savo stygom
Kai tavo kelią kirto gyva siena
Debesų kilimais šilkiniu rytu
Kėlėsi skleidė sparnus diena
Pasidabinus nakties sapnu
Ėjo atėjo jauna
Atnešė rūką ankstyvą lankų
Kur nusileido naktį dangus
Brido per jį ir dainavo balsu
Vienišas ryto žmogus
O tiesiam kely prie baltų beržų
Kur pasiklydo pievų žiogai
Laikas sustojo nežinau negirdžiu
Kaip ir kada antrąkart gimei
Bet aš žinau viskas bus gerai
Kaip po nakties ateina diena
Ir šimtus metų gyvens tavo darbai
Vaikų vaikų širdyse debesų laiškuose
Kentėk gyvenimas šaukė kentėk
Nepasiduok - aš laikau ant rankų
Sugrįžk akys plaukė sugrįžk
Aš pasitiksiu tave prie vartų
Laukimą tikėjimas meldė kasdien
Kai neturi jėgų net keltis
Bet atėjo diena atidarė duris ir jie
Pamatę viens kitą suklupo ant slenksčio
© 2013 Darius Mileris Nojus
Mano dienos
Mano dienos miršta be skausmo
Mano dienos akmenėja
Ir tiktai vėjas many gyvens
Širdis sulaukė rudens
Ir tiktai vėjas man širdį guos
Sielą išleidau laukuos
O dar vakar buvau šventėj
O dar vakar aš kalbëjau
Man taip gera ramu širdy
Man taip gera ar supranti
Man taip gera lyg užmaršty
Bet tai buvo vakar ar supranti
Mano dienos kaip rudenio lapai
Mano dienos krenta ant tako
Vėjai nupūs visus lapus
Nuskris mano dienos kitų nebus
O rudenį gelsvą
Mano žodžiai nublanksta
Prieš tavo grožį (dangų melsvą)
Vidinį balsą
1992.11.11 - 2013
© 2013 Darius Mileris Nojus
Vėjai
siena akmenų kelio atgal nėra
tiesiai prieš akis kyla
tu surask mane ten už vandenų
gal aš būsiu dar gyvas
veidas pilnaties akimis žvaigždžių
nušviečia melsvai krantą
vėjai vakarų kuria dainas nakties
kalbina ir tiesia ranką
viską tu pamiršk praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
o tuos kelis žodžius sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai
rūkas debesų tolimam krante
nešasi aukštyn sielas
tu surask mane ten už vandenų
gal as būsiu ne vienas
kur tūkstančiai veidų akimis dangaus
nupiešia melsvai krantą
o muzika lietaus kuria gamas garsų
kalbina ir tiesia ranką
viską tu pamiršk praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
tuos kelis žodžius sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai
© 2013 Darius Mileris Nojus
Broli
Kiekvienas rytas neša žinią
Šiandien man rytoj tau suspaus krūtinę
Tik vienas žodis paukščiu atskridęs
Užmerks akis liūdesys gerklėj įstrigęs
O šiandien juokis mano Broli
Dainuok dainas visas kiek moki
Pakelk akis duok man ranką
Kiek matai kiek turi tiek užtenka
Kiekvienas kelias kažkur baigias
Kur pradžia pabaiga mūsų laiko
Vėl kitas rytas kitas žingsnis
Kurį tu dar taip ilgai prisiminsi
O šiandien juokis mano Broli
Dainuok dainas visas kiek moki
Pakelk akis duok man ranką
Kiek matai kiek turi tiek užtenka
© 2014 Darius Mileris Nojus
Tiesa
Kieno kieno matau akis
Ir ką šaukiuos
Ką gero pasakys
Ir ką išduos
Tu būsi kalta
Jei norėsi išeit
Kai mano tiesa
Bus per sunki
Su kuo su kuo keliauju aš
Ir kam lenkiuos
Prieš ką prieš ką klūpau kas nakt
Ir kam meldžiuos
Tu būsi kalta
Jei norėsi išeit
Kai mano tiesa
Bus per sunki
© 1991 Darius Mileris Nojus
1000
Jau ne pirmą ne antrą kartą
Pamirštu tavo vardą
Per toli nuėjau
O kelio galo nematau
Jau ne pirmą ne antrą dieną
Savyje griaunu sienas
O pilki debesys klaidų
Lietum sugrįžta ir žaibu
Dabar žinau man reikia tūkstančio metų
Tik tūkstančio metų kad save surast
Dabar žinau man reikia tūkstančio žodžių
Tik tūkstančio žodžių kad tave suprast
Jau ne pirmą ne antrą kortą
Pralaimiu ir už borto
Palieka gatvės ir kiemai
Kur kažkada gyvenai
Jau ne pirmas ne antras balsas
Šaukia skrenda be garso
Ir pasigauna mintis
Ir atsigauna širdis
Dabar žinau man reikia tūkstančio metų
Tik tūkstančio metų kad save surast
Dabar žinau man reikia tūkstančio žodžių
Tik tūkstančio žodžių kad tave suprast
© 2015 Darius Mileris Nojus
Niekada niekada
Kai mintys plaukia po lietaus
Ant lango vėl rašau
Tie žodžiai netelpa širdy
Tylinti naktis
Įeina pro duris
Ir kviečia atsisėst šalia
Akys tamsoje
Balsas tolumoje
Dainuoja tyliai ar girdi
Kad tavo akių šviesa
Išvestų iš tamsos
Ir kad niekada niekada
Nestigtų tau drąsos
Kad tavo stipri ranka
Vestų labirintais nakties
Ir kad niekada niekada
Neprarastum vilties
Jieškau nerandu
Bėgančiu keliu
Kaip tavo rankose gama
Skamba taip arti
Plakanti širdis
Suplėšo tylą ar girdi
Kad tavo akių šviesa
Išvestų iš tamsos
Ir kad niekada niekada
Nestigtų tau drąsos
Kad tavo stipri ranka
Vestų labirintais nakties
Ir kad niekada niekada
Neprarastum vilties
© 2015 Darius Mileris Nojus
Garsas
Viskas bus gerai
Rytas aušo visom gegužio spalvom
Nešdamas gražiausią dieną
O likimas grojo savo stygom
Kai tavo kelią kirto gyva siena
Debesų kilimais šilkiniu rytu
Kėlėsi skleidė sparnus diena
Pasidabinus nakties sapnu
Ėjo atėjo jauna
Atnešė rūką ankstyvą lankų
Kur nusileido naktį dangus
Brido per jį ir dainavo balsu
Vienišas ryto žmogus
O tiesiam kely prie baltų beržų
Kur pasiklydo pievų žiogai
Laikas sustojo nežinau negirdžiu
Kaip ir kada antrąkart gimei
Bet aš žinau viskas bus gerai
Kaip po nakties ateina diena
Ir šimtus metų gyvens tavo darbai
Vaikų vaikų širdyse debesų laiškuose
Kentėk gyvenimas šaukė kentėk
Nepasiduok - aš laikau ant rankų
Sugrįžk akys plaukė sugrįžk
Aš pasitiksiu tave prie vartų
Laukimą tikėjimas meldė kasdien
Kai neturi jėgų net keltis
Bet atėjo diena atidarė duris ir jie
Pamatę viens kitą suklupo ant slenksčio
© 2013 Darius Mileris Nojus
Mano dienos
Mano dienos miršta be skausmo
Mano dienos akmenėja
Ir tiktai vėjas many gyvens
Širdis sulaukė rudens
Ir tiktai vėjas man širdį guos
Sielą išleidau laukuos
O dar vakar buvau šventėj
O dar vakar aš kalbëjau
Man taip gera ramu širdy
Man taip gera ar supranti
Man taip gera lyg užmaršty
Bet tai buvo vakar ar supranti
Mano dienos kaip rudenio lapai
Mano dienos krenta ant tako
Vėjai nupūs visus lapus
Nuskris mano dienos kitų nebus
O rudenį gelsvą
Mano žodžiai nublanksta
Prieš tavo grožį (dangų melsvą)
Vidinį balsą
1992.11.11 - 2013
© 2013 Darius Mileris Nojus
Vėjai
siena akmenų kelio atgal nėra
tiesiai prieš akis kyla
tu surask mane ten už vandenų
gal aš būsiu dar gyvas
veidas pilnaties akimis žvaigždžių
nušviečia melsvai krantą
vėjai vakarų kuria dainas nakties
kalbina ir tiesia ranką
viską tu pamiršk praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
o tuos kelis žodžius sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai
rūkas debesų tolimam krante
nešasi aukštyn sielas
tu surask mane ten už vandenų
gal as būsiu ne vienas
kur tūkstančiai veidų akimis dangaus
nupiešia melsvai krantą
o muzika lietaus kuria gamas garsų
kalbina ir tiesia ranką
viską tu pamiršk praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
tuos kelis žodžius sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai
© 2013 Darius Mileris Nojus
Broli
Kiekvienas rytas neša žinią
Šiandien man rytoj tau suspaus krūtinę
Tik vienas žodis paukščiu atskridęs
Užmerks akis liūdesys gerklėj įstrigęs
O šiandien juokis mano Broli
Dainuok dainas visas kiek moki
Pakelk akis duok man ranką
Kiek matai kiek turi tiek užtenka
Kiekvienas kelias kažkur baigias
Kur pradžia pabaiga mūsų laiko
Vėl kitas rytas kitas žingsnis
Kurį tu dar taip ilgai prisiminsi
O šiandien juokis mano Broli
Dainuok dainas visas kiek moki
Pakelk akis duok man ranką
Kiek matai kiek turi tiek užtenka
© 2014 Darius Mileris Nojus
Tiesa
Kieno kieno matau akis
Ir ką šaukiuos
Ką gero pasakys
Ir ką išduos
Tu būsi kalta
Jei norėsi išeit
Kai mano tiesa
Bus per sunki
Su kuo su kuo keliauju aš
Ir kam lenkiuos
Prieš ką prieš ką klūpau kas nakt
Ir kam meldžiuos
Tu būsi kalta
Jei norėsi išeit
Kai mano tiesa
Bus per sunki
© 1991 Darius Mileris Nojus
1000
Jau ne pirmą ne antrą kartą
Pamirštu tavo vardą
Per toli nuėjau
O kelio galo nematau
Jau ne pirmą ne antrą dieną
Savyje griaunu sienas
O pilki debesys klaidų
Lietum sugrįžta ir žaibu
Dabar žinau man reikia tūkstančio metų
Tik tūkstančio metų kad save surast
Dabar žinau man reikia tūkstančio žodžių
Tik tūkstančio žodžių kad tave suprast
Jau ne pirmą ne antrą kortą
Pralaimiu ir už borto
Palieka gatvės ir kiemai
Kur kažkada gyvenai
Jau ne pirmas ne antras balsas
Šaukia skrenda be garso
Ir pasigauna mintis
Ir atsigauna širdis
Dabar žinau man reikia tūkstančio metų
Tik tūkstančio metų kad save surast
Dabar žinau man reikia tūkstančio žodžių
Tik tūkstančio žodžių kad tave suprast
© 2015 Darius Mileris Nojus
Niekada niekada
Kai mintys plaukia po lietaus
Ant lango vėl rašau
Tie žodžiai netelpa širdy
Tylinti naktis
Įeina pro duris
Ir kviečia atsisėst šalia
Akys tamsoje
Balsas tolumoje
Dainuoja tyliai ar girdi
Kad tavo akių šviesa
Išvestų iš tamsos
Ir kad niekada niekada
Nestigtų tau drąsos
Kad tavo stipri ranka
Vestų labirintais nakties
Ir kad niekada niekada
Neprarastum vilties
Jieškau nerandu
Bėgančiu keliu
Kaip tavo rankose gama
Skamba taip arti
Plakanti širdis
Suplėšo tylą ar girdi
Kad tavo akių šviesa
Išvestų iš tamsos
Ir kad niekada niekada
Nestigtų tau drąsos
Kad tavo stipri ranka
Vestų labirintais nakties
Ir kad niekada niekada
Neprarastum vilties
© 2015 Darius Mileris Nojus
Garsas
Iš praeities iš savo laukimų
Iš paklydimų saldžių
Statėm pastatėm savo likimą
Nešdami kasdienybę ant savo pečių
Šiandien viltis dega liepsnoja
Niekas negali jos užgesint
Veda į priekį save aukoja
Rodos galėčiau atsispirt ir pakilt
Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim išėjęs
Į mano krūtinę bangos
Į dangų kyla rankos
Pro debesų švininį šaltį
Renkam skaičiuojam nakties žvaigždes
Kai sustoję prie dangaus vartų
Mes pasitinkam savo kaltes
Susitikimais save auginam
Prisiminimų daugiau ir daugiau
Žaizdas nuplaunam lietum ir vynu
Gal pasidaro kažkiek ramiau
Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim kentėjęs
Į mano krūtinę - bangos
Į dangų kyla rankos
Į mano veidą - lietus
Kartu su manim bus
Į mano krūtinę - balsas
Į dangų kyla garsas
© 2013 Darius Mileris Nojus
Lietūs
Pro atvertus langus išėjo dienos
Taip greitai net nepastebėjom
Gėlių kilimuos palikom sielas
Ir pasivaikščioti išėjom
Mus pasitiko rudeniniai lietūs
Tiesiai į veidą kaip į širdį
Dar ilgai bijojom kalbėtis
Negalėjom visko pasakyti
Paklausyk kalba lietus
Atidaryk langus ar girdėjai
Ar žinai kur bėgam abu
Paskui rudens lietų paskui vėją
Pro plačiai atvertas duris
Į šimtus susitikimų
Kas pavys kas nepavys
Pirmų ir paskutinių
Kas vartus atidarys
Į kitų pasaulių krantą
Kas paklys kas nepaklys
Kas ieško tas suranda
O tavo veide tokios aštrios akys
Toks gražus gyvenimo troškimas
Paklaidino mus po medžių lapais
Su mūsų džiaugsmais ir žaidimais
Taip ruduo atėjo sugrįžo lietūs
Atplaukė upeliais plaukė plaukė
Dar ilgai neradom sau vietos
Bėgom per balas basi į lauką
Paklausyk kalba luetus
Atidaryk langus ar girdėjai
Ar žinai kur bėgam abu
Paskui rudens lietų paskui vėją
Pro plačiai atvertas duris
Į šimtus susitikimų
Kas pavys kas nepavys
Pirmų ir paskutinių
Kas vartus atidarys
Į kitų pasaulių krantą
Kas paklys kas nepaklys
Kas ieško tas suranda
© 2015 Darius Mileris Nojus
Iš paklydimų saldžių
Statėm pastatėm savo likimą
Nešdami kasdienybę ant savo pečių
Šiandien viltis dega liepsnoja
Niekas negali jos užgesint
Veda į priekį save aukoja
Rodos galėčiau atsispirt ir pakilt
Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim išėjęs
Į mano krūtinę bangos
Į dangų kyla rankos
Pro debesų švininį šaltį
Renkam skaičiuojam nakties žvaigždes
Kai sustoję prie dangaus vartų
Mes pasitinkam savo kaltes
Susitikimais save auginam
Prisiminimų daugiau ir daugiau
Žaizdas nuplaunam lietum ir vynu
Gal pasidaro kažkiek ramiau
Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim kentėjęs
Į mano krūtinę - bangos
Į dangų kyla rankos
Į mano veidą - lietus
Kartu su manim bus
Į mano krūtinę - balsas
Į dangų kyla garsas
© 2013 Darius Mileris Nojus
Lietūs
Pro atvertus langus išėjo dienos
Taip greitai net nepastebėjom
Gėlių kilimuos palikom sielas
Ir pasivaikščioti išėjom
Mus pasitiko rudeniniai lietūs
Tiesiai į veidą kaip į širdį
Dar ilgai bijojom kalbėtis
Negalėjom visko pasakyti
Paklausyk kalba lietus
Atidaryk langus ar girdėjai
Ar žinai kur bėgam abu
Paskui rudens lietų paskui vėją
Pro plačiai atvertas duris
Į šimtus susitikimų
Kas pavys kas nepavys
Pirmų ir paskutinių
Kas vartus atidarys
Į kitų pasaulių krantą
Kas paklys kas nepaklys
Kas ieško tas suranda
O tavo veide tokios aštrios akys
Toks gražus gyvenimo troškimas
Paklaidino mus po medžių lapais
Su mūsų džiaugsmais ir žaidimais
Taip ruduo atėjo sugrįžo lietūs
Atplaukė upeliais plaukė plaukė
Dar ilgai neradom sau vietos
Bėgom per balas basi į lauką
Paklausyk kalba luetus
Atidaryk langus ar girdėjai
Ar žinai kur bėgam abu
Paskui rudens lietų paskui vėją
Pro plačiai atvertas duris
Į šimtus susitikimų
Kas pavys kas nepavys
Pirmų ir paskutinių
Kas vartus atidarys
Į kitų pasaulių krantą
Kas paklys kas nepaklys
Kas ieško tas suranda
© 2015 Darius Mileris Nojus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą